Logopedas, besirūpinantis ranka, o ne „burnyte“? O taip! Priešingai nei gali atrodyti – ir gana daug. Negalima pamiršti, kad žmogaus kūnas yra tarsi susisiekiančių indų sistema: viena veikia kita ir atvirkščiai. Smegenyse rankos judesių sritys yra labai arti sričių, atsakingų už liežuvio judesius. Tai reiškia, kad dirbant ranka tiesiogiai lavinama ne tik smulkioji motorika, bet ir vaiko kalba bei artikuliacinė motorika. Vis dažniau galima išgirsti apie glaudų kalbos ir rankos ryšį. Kodėl? Kalba yra sudėtinga veikla, daugiapakopis procesas, kuriame dalyvauja daug smegenų struktūrų, valdančių ir jungiančių anatominių ir funkcinių sistemų, tiesiogiai dalyvaujančių suvokiant ir kuriant kalbą, darbą (S. Masgutowa, A. Regner, „Vaiko kalbos raida sensomotorinės integracijos požiūriu“). Pateikiau šį apibrėžimą, nes pati geriau to nusakyti nemoku. Iš tokio apibrėžimo matome, kaip daug veiksnių lemia kalbos raidą. Vienas jų – tikslioji plaštakos motorika (dar vadinama ergoterapija), t. y. tikslūs plaštakos ir pirštų judesiai bei manipuliavimas rankomis, kontroliuojant regai. Tokios pat nuomonės laikosi ir T. Kaczan: tinkamai išlavinta rankos funkcija sudaro sąlygas kalbos raidai ir ją spartina. Tai galima pasiekti tinkamai stimuliuojant plaštaką – taip žadinamas smegenų centras, atsakingas už plaštakos suvokimo ir motorines funkcijas, o tai netiesiogiai aktyvina motorinį kalbos centrą. Taip yra todėl, kad abu šie centrai smegenų žievėje yra greta. Šiuos užsiėmimus sujungėme su tema „Senelių diena“. Tai, ko vaikams reikia su kaupu, suteikia seneliai. Jie dovanoja besąlygišką meilę, gerumą, kantrybę, humoro jausmą, jaukumą, gyvenimo pamokas. Ir, svarbiausia, perduoda mums GIMTĄJĄ LENKŲ KALBĄ. Vaikai buvo labai patenkinti ir laimingi, kad galėjo savo rankomis padaryti darbelius savo močiutėms ir seneliams.
