Žiema dar baltuoja už lango, tačiau mūsų lopšelio-darželio grupėse virė tikras atradimų džiaugsmas – čia mažieji tyrėjai leidosi į pažintį su paslaptingu požeminiu pasauliu.
Pavalgę gardžios avižinės košės ir patogiai įsitaisę savo kėdutėse, vaikai pradėjo svarbią misiją – bandė atspėti, kokia profesija priklauso žmogui, kuris nuolat skaito, rašo ir tyrinėja praeitį bei tam, kuris sėdi žemėje tarsi smėlio dėžėje ir ieško įvairiausių įdomybių. Netrukus paaiškėjo – tai archeologas!
Edukacijos metu mažyliai sužinojo, ką veikia archeologas, kodėl jam reikalinga palapinė ir kastuvas, kiek gali trukti archeologiniai kasinėjimai ir kur įsikūręs jo „biuras“. Paaiškėjo, kad archeologai dirba ne tik laukuose – jų tyrimai gali vykti ir laboratorijose ar net po vandeniu. Vaikai išgirdo, kokius lobius mums palieka nuskendę laivai bei praeities turtuoliai.
Didžiausias susidomėjimas kilo praktinės dalies metu. Mažieji archeologai su nekantrumu ieškojo radinių ir džiūgavo suradę žalią stiklo rutuliuką, piratų lobio auksinį pinigėlį, žalvarines apyrankes bei sidabrinius žiedelius. Tačiau svarbiausia pamoka laukė pabaigoje – kad ir kaip norėjosi lobius pasilikti sau, visi radiniai buvo kruopščiai sudėti atgal į lobių skryneles ir perduoti kitiems „ateities archeologams“.
Taip vaikai mokėsi ne tik pažinti praeitį, bet ir suprasti pilietiškumo, sąžiningumo bei atsakomybės svarbą.
Dėkojame Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato edukatorei Enrikai Trofimovienei už bendradarbiavimą bei tokią smagią edukaciją mūsų ugdytiniams.